Ar paprastųjų skalsių klasifikacija yra tinkama?

Renkantis hibridinių rugių veislę sėjai, dažnai svarbiu pasirinkimo informacijos šaltiniu tampa Bundessortenamt (Vokietijos federalinė augalų veislių tarnyba) parengta rugių veislių jautrumui skalsėms klasifikacija. Tačiau kiek praktiška ši klasifikacijos? Produkto vadybininkui Danieliui Husmanui (Daniel Husmann) federalinių žemių augalų veislių bandymų Vokietijoje ir Lenkijoje rezultatai kelia abejonių.

Paprastoji skalsė rugiuose

Paprastoji skalsė rugiuose  

 

 

 

Skalsės apsauginėje juostoje

Skalsės apsauginėje juostoje  

Rugio grybo Claviceps purpurea ramybės būklėje sporos vadinamos skalsėmis. Jei žydėjimo metu varpos žiedai buvo užkrėsti grybo sporomis, vietoje grūdų susiformuoja juodi dariniai (skleročiai). Iš visų javų dažniausiai šiuo grybu užsikrečia rugiai. Vokietijoje Bundesssortenamt atlieka tikslinius bandymus, siekdama įvertinti rugių veislių jautrumą skalsėms. Skirtingai nuo rugių veislių bandymų, čia naudojama dirbtinė inokuliacijos (užkratas) technologija. Veislės jautrumas paprastosioms skalsėms nustatomas antraisiais ir trečiaisiais tyrimų metais ir pagal parengtas metodikas įvertinamas nuo 1 iki 9 balų (APS-1 = atspari, APS-9 = labai jautri). Palyginus Bavarijos valstybinio žemės ūkio tyrimų centro (LfL) atliktų daugiamečių tyrimų rezultatus paaiškėja, kad gauti rezultatai neatitinka parengtos skalsių klasifikacijų (1 ir 2 pvz.).

Rugio grybo Claviceps purpurea ramybės būklėje sporos vadinamos skalsėmis. Jei žydėjimo metu varpos žiedai buvo užkrėsti grybo sporomis, vietoje grūdų susiformuoja juodi dariniai (skleročiai). Iš visų javų dažniausiai šiuo grybu užsikrečia rugiai. Vokietijoje Bundesssortenamt atlieka tikslinius bandymus, siekdama įvertinti rugių veislių jautrumą skalsėms. Skirtingai nuo rugių veislių bandymų, čia naudojama dirbtinė inokuliacijos (užkratas) technologija. Veislės jautrumas paprastosioms skalsėms nustatomas antraisiais ir trečiaisiais tyrimų metais ir pagal parengtas metodikas įvertinamas nuo 1 iki 9 balų (APS-1 = atspari, APS-9 = labai jautri). Palyginus Bavarijos valstybinio žemės ūkio tyrimų centro (LfL) atliktų daugiamečių tyrimų rezultatus paaiškėja, kad gauti rezultatai neatitinka parengtos skalsių klasifikacijų (1 ir 2 pvz.).

Gali būti paveikta bet kuri veislė

Penkerių metų natūralaus užkrato bandymų rezultatai demonstruoja, kad esant palankioms užkratui plisti sąlygoms skalsėmis daugiau ar mažiau užsikrečia visos rugių veislės. Daugiamečių tyrimų duomenimis, tokios veislės, kaip ’KWS Binntto‘ ar ’KWS Eterno‘, įvertintos APS 4 (4 balai), nėra nė kiek pranašesnės už SU COSSANI ar SU ARVID rugių veisles. Šiuos palyginti nedidelius veislių skirtumus dar labiau sumažina platus užkrato pasklidimas. Taip yra dėl kasmet besikeičiančios bandymų vietos ir oro sąlygų.

Lenkijos PDO atliktų bandymų rezultatai (1 lentelė) yra lygiaverčiai Vokietijos federalinės augalų veislių bandymų duomenims, ir tai dar kartą patvirtina Bavarios (LfL) rezultatus. Hibridinės rugių veislės išbandomos kaip grynasis pasėlis natūralaus užkrato sąlygomis.

Geltona spalva – vertė didesnė už 200 mg/kg
Ruda spalva – vertė didesnė už 500 mg/kg
Šaltinis: Wyniki Porejestrowych Doswiadczen Odmianowych, Zloba ozime 2018

Dirbtinės inokuliacijos rezultatai skiriasi nuo natūralaus užkaro rezultatų
Hibridinių rugių veislės, kurios buvo palankiau įvertintos skalsėtumo užkratui po dirbtinės inokuliacijos, natūraliomis arba lauko sąlygomis dalyje bandymų buvo žymiai jautresnės. Ypač puikus pavyzdys yra veislių SU PERFORMER (105 mg/kg) ir ’KWS Binntto‘ (335 mg/kg) palyginimas (1 lentelė.). Po 2 metų tyrimų ’KWS Binntto‘ vidutinis užkrėtimas skalsėmis buvo tris kartus didesnis, palyginti su SU PERFORMER veisle. Be to, iš duomenų matyti, kad visų veislių užkrėtimo skalsėmis lygis kasmet įvairavo. Pagal Reglamentą (ES) 2015/1940 maksimalus leistinas skalsių kiekis neperdirbtuose grūduose, skirtuose naudoti maisto pramonėje, yra 0,5 g/kg (išskyrus kukurūzus ir ryžius). Lenkijos PDO tyrimų duomenys parodo, kad ši riba kai kuriais metais viršijama, nepriklausomai nuo veislės ir jos klasifikacijos pagal jautrumą. Šiuo metu svarstoma sumažinti maksimalų leistiną skalsių kiekį iki 0,2 g/kg., bei nustatytą skalsėse didžiausią leistiną alkaloidų koncentraciją. Remiantis dabartinėmis žiniomis, nėra jokio ryšio tarp užkrėtimo skalsėmis ir alkaloidų. Tai reiškia, kad net rugių grūduose, kuriuose skalsių tarša nedidelė, gali būti didelis alkaloidų kiekis.

Oro sąlygos yra pagrindinė skalsių užkrato priežastis
Dėl didelio kritulių kiekio rugių žydėjimo metu augalai prasčiau apvaisinami, o tai sudaro palankias sąlygas skalsių sporoms plisti. Grybų konidijos puikiausiai plinta drėgnais paviršiais bei lietaus vandeniu. Be to, vabzdžiai taip pat prisideda pernešdami konidijas nuo vieno augalo kitam. Juos vilioja saldus nektaras, kuris susidaro po užsikrėtimo. Lipnioje medžiagoje, su kuria susiliečia vabzdžiai, yra konidijų. Tokiu būdu konidijomis užsikrėtę vabzdžiai sukelia sveikų žiedų infekciją.

Galima įtakoti užsikrėtimą skalsėmis
Nors oro sąlygos yra pats svarbiausias veiksnys įtakojantis užsikrėtimą skalsėmis, tačiau praktikoje rekomenduoja rugių pasėlių prevencinė kontrolė naudojant keletą kitų apsaugos būdų t.y. atliekant tam tikrus tikslingus veiksmus:

  • augalų žydėjimo metu nenaudokite dirbtinio laukų drėkinimo!
  • siekite tolygaus augalų išsivystymo ir pasėlio žydėjimo vienu metu. Tam tiksliai sureguliuokite sėklos normą, sėjos gylį, atstumą tarp eilučių, pasėlio tankį ir t.t.
  • naudokite sėjai tik sertifikuotas sėklas
  • venkite 3-4 metų sėjomainų su rugiais
  • nenaudokite minimalaus žemės dirbimo, jei priešsėlis buvo javai.
  • jeigu reikia, apsvarstykite dalinio derliaus nuėmimo galimybę: lauką suskirstykite dalimis pagal užsikrėtimo lygį.

Aukščiau išvardyti tiksliniai veiksmai išsamiai paaiškinti informaciniame leidinyje „Skalsių ir skalsių alkaloidų sumažinimo javuose rekomendacijos“ (Bundesministerium für Ernährung und Landwirtschaft, 2014/ 02).

Apibendrinimas
Realiomis sąlygomis veislių jautrumo skirtumai skalsėms nebūtinai atitinka Bundessortenamt klasifikaciją, kuri paremta dirbtiniu užkrėtimu. Kyla klausimas: ar klasifikacija, parengta remiantis dirbtine inokuliacija, gali būti pavyzdinė? Faktiškai aišku, kad hibridinių rugių veislės pasirinkimas yra vienintelis teisingas veiksnys galintis įtakoti ligos paplitimą. Tačiau to visiškai nepakanka siekiant kontroliuoti skalsių problemą stiprios infekcijos metais. Oro sąlygos žydėjimo metu yra pagrindinis įtakos turintis veiksnys. Be to, skalsių infekciją įtakoja netolygus augalų vystymasis, antrinis augalų žydėjimas bei pasirinkta auginimo technologija.

Šiuo metu selekcininkai deda daug pastangų kurdami naujas hibridinių rugių veisles, turinčius didelį žiedadulkių paskleidimo potencialą, tik taip būtų užtikrintas didesnis augalų atsparumas skalsėms. Iki šiol populiacinių rugių veislių įmaišymas taip pat yra veiksmingas apsaugos nuo skalsių sporų užkrato būdas. Tačiau jei rugiai vis dėlto užsikrečia, paveiktus ir užkrėstus grūdus turi išvalyti supirkėjai, taikydamas rūšiavimo pagal spalvas sistemas.


Top